Droselinė sklendė - tai ne kas kita, kaip metalinė plokštelė, per vidurį pritvirtinta ant besisukiojančios ašies. Ašiai sukantis, metalinė plokštelė uždaro arba atidaro oro padavimo angą. Automobilio kompiuteris, analizuodamas variklio apsukas bei apkrovimą, temperatūrą, akceleratoriaus pedalo paspaudimo laipsnį bei kitus parametrus, uždaro arba atidaro droselinę sklendę. Volvo droselinė sklendėAnt tos pačios ašies kaip ir droselinė sklendė, yra jos atidarymo kampo daviklis. Volvo Magneti Marelli droselinėse sklendėse tai - plėvelinis rezistorius, per kurį brauko kontaktiniai šepetėliai. Priklausomai nuo droselinės sklendės atidarymo kampo, kinta elektrinė varža ir pagal jos dydį variklio kompiuteris nustato, kokiu kampu yra atidaryta droselinė sklendė. Variklio kompiuteris oro srauto matuoklės (MAF) pagalba matuoja paduodamo oro temperatūrą ir drėgmę, todėl esant karštam ir drėgnam orui, kuris turi mažiau deguonies molekulių, droselinė sklendė atidaroma truputį daugiau nei paprastai. Jeigu tai nebūtų daroma, kuro mišinys būtų "riebus", padidėtų kuro sąnaudos, pradėtų "užmetinėti" žvakes bei užkimšinėti katalizatorių, arba kompiuteris stengtųsi sumažinti kuro padavimą, dėl ko kristų variklio galia.


Išdilęs sklendės kampo daviklisKadangi kontaktiniai šepetėliai brauko plėvelinį rezistorių daug kartų ir dideliu dažniu, pastarasis dėl mechaninio kontakto dyla. Pagaliau ateina laikas, kai plėvelinis rezistorius sudyla tiek, kad kompiuteris negali nustatyti, kokiu kampu yra atidaryta droselinė sklendė. Plėvelinio rezistoriaus dilimas per visą jo ilgį nėra vienodas. Jeigu automobilis eksploatuojamas ilgoms kelionėms, kai jo greitis yra pastovus ir droselinė sklendė yra pastoviai atidaryta tokiu pačiu kampu, dėl variklio kompiuterio reagavimo į aplinkos sąlygas bei variklio darbo režimą droselinė sklendė labai mažame intervale vistiek yra priveriama ir atidaroma, kas dar labiau pagreitina plėvelinio rezistoriaus dilimą. Šiuo atveju - dilimą vienoje konkrečioje vietoje.
Todėl pas mus patenkantys automobiliai iš JAV bei Vakarų Europos, kurie dažniausiai ir yra eksploatuojami tokiomis sąlygomis, po kelių tūkstančių Lietuvoje pravažiuotų kilometrų pradeda "kvailioti".